Criminal Law and Procedure

Over the past few years, universities in Lithuania have make changes to the legal study programs—obligatory subject Criminology moved to list of alternative optional subjects. Therefore, is increasing the number of new lawyers, who have not studied criminolo- gy, which thinking about criminals, crime victims, crime, its causes and successful impact on crime, is based on stereotype understanding of a few centuries ago. However, the new lawyers, being professionals, pre-trial investigators, advocates, prosecutors, judges play a crucial role in criminal proceedings, to decide the fate of people, how to use public resources for crime control and prevention. They will make speeches during the hearing in courts savour of their complete incomprehension of processes speaking about. Purpose of the article is to assess what criminological competencies are important to lawyers today, what are the possible consequences for the Lithuanian society if lawyers do not acquire these competencies. There are used the methods of analysis, aggregation, comparison and others. Objects of the research are competencies of lawyers acquired during the study of modern criminology, its importance to the lawyers and to the society. Research limitations: analysed only regular undergraduate degree programs (Bachelor) of the law direction of universities in order to avoid unnecessary and non-essential issues. There analysed only part of the integrated study programs (join Bachelor and Master) by the choice of specialization. The article examines the reasons why criminology has become the subject of an alternative choice, what alternative subjects are offered, whether they are suitable as an alternative to criminology. Here examined the legal aspects of study program creation and preparation of the lawyers. Author raises questions: is it possible let the lawyers to serve in a criminal justice system, if they do not have the scientific knowledge about crime, its causes and impact on it in effecti- ve ways? Can we let perform an operation by the surgeon who hasn’t knowledge of human anatomy and physiology? The author concludes that criminology knowledge and Lithuania’s need of this know- ledge changing in opposite directions—the need is increasing, but the knowledge is decreasing. Prison population rate (per 100,000 of the population) in Lithuania is one of the largest in the European Union and almost two times higher than the EU average. Widespread aware- ness of strengthening of sanctions as an effective method for crime prevention in Lithuanian society and even the criminal justice professionals is one of the factors that hinder successful solution of the crime problem brings us all to suffer harm. Criminology in Lithuanian universities is not currently a compulsory subject (except for two programmes of Mykolas Romeris University). Universities do not provide a proper alternative for criminology. The subject “Legal Philosophy and Sociology” (3 credits) is partly suitable alternative for criminology at the Vilnius University. This subject is obligatory for all student of the law at the Vilnius University. The author concludes that Lithuanian universities have the capacity to determine what competencies must acquire the lawyers. There must be achieved, that the lawyers would not be able to participate in criminal proceedings, as professionals, if they have not completed the course in Criminology and passed the exam.

Straipsnyje pristatoma nacionalinė kriminologinė informacinė sistema (toliau – NKIS), sukurta Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centre (toliau – NPLC) ir veikianti jo tinklalapyje, kurio internetinis adresas yra www.nplc.lt. Suformuluoti pagrindiniai NKIS principai, pateiktas NKIS modelis, kurio struktūra ir funkcijos pagrįstos tipiniais kriminologinės analizės bei prevencijos subjektų poreikiais, Lietuvos ypatybėmis, išsivysčiusių šalių nusikalstamumo prevencijos struktūrų patirtimi. Trumpai apžvelgiamos kriminologinės ir informacinės problemos Lietuvoje, NKIS kūrimo istorija, dabartis ir raidos kryptys, aprašomi veikiantys NKIS komponentai.

Pasaulyje yra paplitę du pagrindiniai informacijos šaltiniai, kuriais remiantis tiriamas nusikalstamumas, – tai registruoto nusikalstamumo statistika ir viktimologinių tyrimų (apklausų) duomenys. Nusikalstamumo vaizdas, gaunamas iš šių skirtingų šaltinių, dažniausiai yra labai skirtingas, tačiau nėra sukurtos metodikos, kaip pasiekti šių duomenų palyginamumą, kaip kompleksiškai panaudoti abiejų šaltinių informaciją vertinant nusikalstamumą šalyje. Straipsnyje nagrinėjami užsienio valstybėse (Australijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje) naudojami nusikalstamumo vertinimo, remiantis registruoto nusikalstamumo statistika ir viktimologinių tyrimų duomenimis, metodologiniai aspektai ir problemos, pateikiamos išvados ir siūlymai dėl šių duomenų palyginamumo bei panaudojimo vertinant nusikalstamumą Lietuvoje.

Accurate and valid data on criminality are the foundations of any efficient crime policy and crime prevention. However, modern criminal justice and crime prevention has to deal with multiple, often conflicting sources of data. Our paper considers the prospects of integration of the most important data on criminality:

Kaip rodo oficialūs registruotojo nusikalstamumo statistikos duomenys, 2007 metais nuo nusikalstamų veikų Lietuvoje nukentėjo tik 1,3 proc. gyventojų. Žiūrint į šį skaičių galima manyti, kad nusikalstamumas Lietuvoje nėra didelė pro-blema. Nuo nusikalstamumo nukenčia labai maža dalis gyventojų. Kažkam tiesiog nepasiseka… Tačiau akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų nukenčia gerokai daugiau gyventojų, didelė dalis veikų lieka neužregistruo-tos, o išvados apie nusikalstamumą Lietuvoje dažniausiai daromos remiantis registruotojo nusikalstamumo statistika. Kyla klau-simai, kiek iš tikrųjų Lietuvos gyventojų nukenčia nuo nusikalstamų veikų, kokia dalis padarytų veikų užregistruojama, kaip ak-tyviai nukentėjusieji praneša teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamas veikas, už kokią dalį padarytų nusikalstamų veikų nu-sikaltėliai neišvengia bausmės, kaip vertina nusikalstamumą gyventojai ir kaip kinta jų saugumo jausmas? Šie klausimai ir nagrinėjami straipsnyje. Rezultatai – netikėti teisininkams ir kitiems specialistams, dirbantiems su nusikals-tamumu susijusiose srityse, jau nekalbant apie plačiąją visuomenę.

2003 m. gegužės 1 d. Lietuvoje galima įvertinti kaip trūkio tašką nusikalstamumo analizėje. Mokslo bendruo-menėje vyrauja požiūris, kad įsigaliojus naujiesiems Lietuvos Respublikos baudžiamajam, baudžiamojo proceso ir bausmių vyk-dymo kodeksams bei pasikeitus nusikalstamų veikų registravimo ir apskaitos tvarkai nusikalstamumo raidos analizė, apimanti šių pokyčių laikotarpį, yra metodologiškai nepagrįsta 1. Manoma, kad lyginti nusikalstamumą iki ir po 2003 m. gegužės 1 d. yra ne-korektiška dėl didžiulių veikų kriminalizacijos, bausmių sistemos, baudžiamojo proceso bei nusikalstamų veikų registracijos po-kyčių. Akivaizdu, kad nusikalstamumo pokyčiai 2003 m. negali būti siejami vien su socialiniais, ekonominiais, kultūriniais ir ki-tais veiksniais. Teisės reformos įtaka nusikalstamumui buvo vyraujanti, tikėtina, ji užgožė visų kitų veiksnių poveikį. Tačiau klausimą galima kelti ir kitaip: o kokia yra teisės reformos įtaka nusikalstamumui? Kaip pasikeitė nusikalstamumas ir reakcija į jį naujoje teisinėje aplinkoje? Ar teisės reforma lėmė būtent tokius pokyčius, kurių ja buvo siekiama? Į šiuos klausi-mus galima bandyti atsakyti lyginant įvairius statistinius rodiklius iki ir po 2003 m. gegužės 1 d. Straipsnio tikslas – nustatyti nusikalstamumo ir baudžiamojo teisingumo institucijų reakcijos į jį didžiausius statistinius po-kyčius naujoje teisinėje aplinkoje bei įvertinti šiuos pokyčius kriminologiniu ir teisės reformos tikslų įgyvendinimo aspektais. Analizuojami statistiniai rodikliai, pateikti baudžiamojo teisingumo institucijų statistinėse ataskaitose.

Straipsnio tikslas – atlikti smurto televizijoje poveikio nepilnamečiams analizę, apžvelgti prevencines priemones, taikomas Lietuvoje ir užsienio šalyse, pateikti siūlymus joms tobulinti. Straipsnyje analizuojamas smurto televizijoje paplitimas ir poveikis nepilnamečiams, aptariamos šį poveikį aiškinančios teorijos ir atliktų tyrimų rezultatai, nagrinėjami poveikio būdai ir įtakos turintys veiksniai, vaikų ypatybės, dėl kurių jie yra labiausiai paveikiami. Nepaisant atliktų gausių empirinių tyrimų, kuriuose analizuojamas smurto televizijoje poveikis žmonių agresijai, dar tebevyksta mokslinės diskusijos ir nėra pakankamai aišku, kokią įtaką per televiziją rodomas smurtas turi nepilnamečių smurtiniams nusikaltimams. Vertindamas įvairias nuomones, atliktus tyrimus ir jų analizę, straipsnio autorius daro išvadą, kad per televiziją rodomas smurtas vaikams turi įvairialypį poveikį. Jis gali pasireikšti didesniu smurtavimu, taip pat smurtiniais nusikaltimais. Logiška, kad socialinės aplinkos (jos dalies ar net atvaizdo) stebėjimas veikia sociumo narius, kurie negalėtų būti socialinėmis būtybėmis, jeigu nereaguotų į socialinę aplinką, nepatirtų jos poveikio. Smurto televizijoje neigiamo poveikio nepilnamečiams prevencinės priemonės skirstomos pagal tai, į kokius veiksnius, turinčius įtakos šiam poveikui, jos yra nukreiptos. Nagrinėjamos prevencinės priemonės, nukreiptos į televizijos laidos rūšį, formą ir turinį, į žiūrėjimui skirtą laiką, į vaiko asmenines savybes ir jo socialinę aplinką. Lyginama prevencijos patirtis, žurnalistų etikos ir teisės normos Lietuvoje ir užsienyje. 1. Įvadas Dauguma mokslininkų sutaria, kad smurtas 1 žiniasklaidoje yra veiksnys, skatinantis agresiją realiame gyvenime. JAV atliktų tyrimų rezultatai byloja, kad smurtas žiniasklaidoje turi mažą, bet reikšmingą poveikį smurtui realiame pasaulyje [4]. Viešosios nuomonės tyrimai 1 Smurtas " Dabartinės lietuvių kalbos žodyne " aiškinamas kaip " šiurkšti prievarta " [1, p. 718]. Sąvoka " šiurkšti " yra vertybinė kategorija, priklausanti nuo vertinimo subjekto, ir apibūdinantis žiaurumą, neleistinumą, labai didelį nukrypimą [1, p. 811]. Literatūroje pateikiamos įvairios smurto sampratos [2, 3]. Tačiau, autoriaus nuomone, straipsnyje vartojamos sąvokos " smurtas " tikslus apibrėžimas nėra reikšmingas nagrinėjamai problematikai. Čia nėra labai svarbu ribos, kur prasideda ir kur baigiasi smurtas. Straipsnyje neanalizuojamos ribinės situacijos, todėl sąvokos " smurtas " detaliau aptarinėti netikslinga.

Straipsnyje pateikiama nusikalstamumo Lietuvoje 2001 m. trumpa charakteristika. Yra parašyta daug straipsnių, kuriuose nusikalstamumas Lietuvoje nagrinėjamas įvairiais aspektais ir skirtingų laikotarpių. Kasmet aprašinėti tuos pačius nusikalstamumo aspektus, pavyzdžiui, kad jo struktūroje vyrauja turtiniai nusikaltimai, straipsnio autoriaus nuomone, yra netikslinga. Tačiau nagrinėti, kuo ypatingas praėjusių metų nusikalstamumas, būtina. Autoriaus dėmesys sutelkiamas ties viena problema – ką iš esmės naujo galima pasakyti apie nu-sikalstamumą ir jo pokyčius Lietuvoje 2001 m. Atlikta analizė statistinių rodiklių, pateiktų Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistikos ataskaitose ir kituose informacijos šaltiniuose, nurodytuose literatūros sąraše. Nusikalstamumas nagrinėjamas jo lygio ir atskirų rūšių, išaiškinamumo, užkardymo, teritorinio pasiskirstymo, pokyčių per metus bei kitais aspektais. Tyrimo tikslas – nustatyti didžiausius nusikalstamumo charakteristikų pokyčius, maksimalias ir minimalias jo charakteristikų reikšmes.

The article analyses the statistics of registered applications about criminal offences and brought cases in all police stations of Lithuania. The author is searching for specific features, that indicate the existing of factors distorting criminological presentation. The methods of statistics and probability theory are being used.
The factors distorting criminological presentation have been detected in case statistics.
The phenomenon of volitional regulation of the case bringing process in police stations is being
noticed – in December annually the process of case bringing is speeded up artificially. The estimate of the volitional addition of cases has been calculated. The number of cases brought in 1995 has been decreased by 0,9 % because of the difference in the scale of the volitional addition of cases. The number of the registered crimes has been decreased by about 0,9 % for this reason. The December distortions are hidden due to the cumulative character of the
statistics of the Ministry of Internal Affairs.
The fluctuation of the case bringing probability in different months is not only accidental, however their reasons are not clear.
The process of case bringing and its change is important to crime statistics. The period 1990-1997 did not see any indications of decreasing registered crimes due to the growing police work in the common statistics of statements and cases.
It is necessary to investigate the case bringing process in different police stations.

The supply of information is the condition of success of any activity and the cognition of criminological reality as well.
Two similar researches have been carried out in Lithuania. The first one is
dedicated to improvement of the national criminological data bank. The second one is dedicated to the analysis of the information system of the Centre for Crime Prevention in Lithuania and to the definition of demands for the system. No results of the researches have been put into practice. The first research did not take into account what institution would be responsible for the creation of the national criminological data bank, what resources are necessary and if it can be expected that the resources will by allocated, what the reality of insufficiency of criminological information in Lithuania is. The second research did not see its goal to determine the data stored in the information system and the functions of the system.
The scientific problem is that the existing models of criminal justice and other information systems are not sufficient theoretical bases for the creation of the National criminological information system (NCIS) in Lithuania. NCIS model corresponding to the specific features of complex of legal, institutional and informational reality in Lithuania is necessary. The dissertation is dedicated to the solution of the problem. The basic questions of the research are - what the content, structure and functions of the NCIS must be like. The goal of the research is to construct and to reason the model of NCIS based on modern world information systems of criminological character and on specific features of Lithuania.
The object of the research is the model of NCIS, its problems and specific
features, provision with information for subjects of criminological cognition.
Scientific novelty and theoretical significance of the thesis is in the fact that:
♦ it is the first to analyse the problem of NCIS creation on the basis of
criminological information realities in Lithuania, the available resources
of the concrete institution responsible for NCIS creation, and the specific
features of NCIS users;
♦ the dissertation expands the concept of the requirements for NCIS
information;
♦ new NCIS principles have been formulated;
♦ a new alternative NCIS model has been constructed and theoretically based, functioning of its components in a particular institution has been empirically tested.
The first chapter deals with the specific features of criminological information concept. It is necessary to analyse the concept of criminological information in order to determine the contents, limits and structure of the subject under research.
The second chapter analyses the contents and functions of information systems of criminological character existing in foreign countries and international organisations. The analysis of over 300 short descriptions of criminal justice information systems (intended for law enforcement, prosecution, courts, corrections, etc) of 23 countries has been carried out. The contents and functions of over 20 international, national and other web sites (those which the author finds the most significant for the problems of NCIS model) have been studied.
The third chapter is dedicated to the analysis of the state and problems of informational provision for criminological cognition subjects in Lithuania. It investigates the problems, functions and contents of criminological information in information systems and statistical reports of Lithuanian institutions.
The fourth chapter formulates the principles of NCIS, determines the purpose, users, contents, structure and functions of the system, surveys the state of implementation of NCIS model, and evaluates the possibilities of using NCIS.
The essential components of NCIS model have been introduced into the web
site of the Centre for Crime Prevention in Lithuania (www.nplc.lt/english/index.html). NCIS is functioning in Lithuanian and English (but not everything in English). Thanks to this information system a big amount of statistical and other information of criminological character has become accessible for all people around the world.
The author suggests ways of improving informational provision for criminological cognition in Lithuania.

When discussing issues related to the allocation of resources for the criminal justice system and crime prevention, it is important to consider the share of criminal offences (or their perpetrators in particular) sanctioned by actual penalties within the criminal justice system and the share of committed criminal offences whose perpetrators have escaped punishment. This article examines the data of criminal victimisation surveys (population polls), which formed the basis for calculating crime rate and reported crime rate, examines the recorded crime rate and the share of investigated criminal offences, the number of criminal offences decided at first instance courts and the share of offences actually sentenced. There are 12 types of criminal offences provided for in this article. It was found that, depending on the type of criminal offence, perpetrators actually punished by real penalties were those who committed 0.01–13% of criminal offences in Lithuania in 2011. Actually, the criminal justice system affects only a very small share of offenders to its fullest extent. This calls for a greater role of crime prevention in solving the problem of crime, as compared to punishment. This must be taken into consideration while allocating resources for the criminal justice system and crime prevention.

There is a great need to measure the differences of crime rates over time and space. However, it is obvious that the actual crime rate can never be accurately measured. Inexact measuring methods need to be used or crime could be left unmeasured. This article examines the possibilities of complex use of recorded crime and victimisation survey data in order to better assess crime rate differences over time and space within the same country. The article explores the main aspects and problems of comparison of recorded crime and crime victim survey data, provides new models of recorded crime and crime victim survey data integration, compares these models with each other, presents findings on the most suitable model for assessing crime rate and applies this model in practice. A new indicator of crime rate (RAS) is developed based on integration of recorded crime and victim survey data, suitable for assessing crime rate differences over time and space within the same country.

Monografijoje nagrinėjamas dviejų pagrindinių informacijos šaltinių apie nusikalstamumą – registruoto nusikalstamumo statistikos ir viktimologinių tyrimų (apklausų) duomenų – panaudojimas vertinant nusikalstamumą. Šie du informacijos šaltiniai atskleidžia labai skirtingą nusikalstamumo vaizdą ir vienas kitą papildo. Monografijoje apžvelgiama šių dviejų šaltinių panaudojimo užsienio šalyse patirtis. Sukurtas šių duomenų integravimo (sujungimo) modelis ir jis pritaikytas nusikalstamumui Lietuvoje tirti bei vertinti. Aptariamos nusikalstamumo prevencijos mūsų šalyje problemos ir perspektyvos. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos, susijusios su nusikalstamumo Lietuvoje vertinimu ir jo prevencija. Monografija bus naudinga studentams, mokslininkams, praktikams, plačiajai visuomenei – visiems, kas domisi nusikalstamumu Lietuvoje bei jo prevencija.

„Saugumo miestuose užtikrinimo problemos“ – metodinė priemonė, kurioje kompleksiškai žvelgiama į saugumo problemą mieste. Ji skiriama specialistams, atsakingiems už saugumo užtikrinimą, taip pat visiems, kas domisi šia tema. Lietuvoje įprasta saugumą traktuoti kaip nacionalinės reikšmės problemą, įvardijant įvairius nesaugumo šaltinius. Jie gali būti skirtingi: nuo sunkios ekonominės būklės, neigiamų socialinių reiškinių plitimo iki nusikaltimų lygio šalyje, tiksliau – tikimybės šalies gyventojui tapti nusikaltimo auka. Ir nors saugumo klausimas yra nagrinėtas ne kartą ir įvairiais aspektais, dažniausiai analizė atliekama nacionaliniu lygmeniu. Šiame tyrime pirmą kartą saugumo problema nagrinėjama specifinėje apibrėžtoje erdvėje – mieste. Metodinės priemonės autoriai tikisi, jog ji bus naudinga tiek valstybinių institucijų atstovams, atsakingiems už saugumo užtikrinimą mieste, tiek eiliniams piliečiams, besirūpinantiems saugumu ir gyvenimo kokybe savo gyvenamojoje aplinkoje.

Metodinis leidinys Vilnius 2009 R e c e n z a v o : Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Svetlana Justickaja; Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Kriminologijos katedros lektorius dr. Artūras Petkus Metodinis leidinys svarstytas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Kriminologijos katedros 2009 m. sausio 17 d. posėdyje (protokolas Nr. 1 KLK-6) ir rekomenduotas spausdinti Metodinis leidinys svarstytas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto tarybos 2009 m. vasario 12 d. posėdyje (protokolas Nr. 2T-8) ir rekomenduotas spausdinti Mykolo Romerio universiteto mokslinių-mokomųjų leidinių aprobavimo spaudai komisija 2009 m. balandžio 9 d. posėdyje (protokolas Nr. 2L-3) metodinį leidinį patvirtino spausdinti

Vienas iš tikslų kuriant nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje informacinę sistemą (NPLIS), veikiančią Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro interneto svetainėje (www.nplc.lt), buvo gerinti kriminologinio pažinimo subjektų informacinį aprūpinimą. Reikšmingiausi, tarptautinio lygio yra NPLIS komponentai, teikiantys kriminologinę statistinę informaciją. Tačiau NPLIS neišsprendė ir negalėjo išspręsti visų kriminologinės statistikos problemų Lietuvoje. Egzistuoja daug trūkumų ir kitų institucijų informacinėse sistemose, kurios teikia informaciją NPLIS. Straipsnio tikslas – apibendrinti atliktos analizės rezultatus, apibūdinančius dabartinę kriminologinio pobūdžio informacinių sistemų Lietuvoje būklę, nustatyti svarbiausias kriminologinio pažinimo informacinio aprūpinimo problemas ir pateikti siūlymus, kaip jas spręsti. Nagrinėjami kriminologinės statistikos turinio, jos gavimo ir pateikimo vartotojams aspektai.