Vasario 19

Vasario 19 diena – 50-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 315 dienų (keliamaisiais metais – 316).

Informacija

Šventės

• Meksikos armijos diena
• Bulgarijos tautinio didvyrio Vasil Levski atminimo diena

Vardadieniai

• Konradas – Nida – Šarūnas – Zuzana
• Butmantas – Butmantė – Butmina – Butminė – Butminta – Butmintas – Butmintė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1236 – popiežius Grigalius IX paskelbė pirmąjį kryžiaus žygį prieš pagonis lietuvius.
• 1914 – Čikagoje pradėtas leisti savaitraštis „Naujienos“.
• 1974 – Lietuvos komunistų partijos vadovu išrinktas Petras Griškevičius.
• 1993 – išrinktasis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas pasitraukė iš Lietuvos demokratinės darbo partijos.

Gimimo dienos

• 1797 m. – Vincas Smakauskas, tapytojas, grafikas (m. 1876).
• 1807 m. – Napoleonas Orda, XIX a. dailininkas, gyvenęs ir kūręs Rusijos imperijos vakarų gubernijose (m. 1883 m.).
• 1855 m. – Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius, Romos katalikų kunigas, chorvedys, dainininkas, kompozitorius, poetas, bitininkas, Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1915 m.).
• 1881 m.:
  • Antanas Garmus, Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1955 m.).
  • Konradas Juozas Aleksa, Lietuvos veterinarijos gydytojas, žemės ūkio mokslininkas, archeobiologas, kultūros veikėjas (m. 1956 m.).
• 1887 m. – Tadas Balanda, Lietuvos diplomatas, teatro ir kultūros veikėjas (m. 1970 m.).
• 1891 m. – Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė, Lietuvos prozininkė, poetė (m. 1980 m.).
• 1906 m. – Juozas Gustas, Lietuvos kunigas. Kankinys (2000 m.) (m. 1958 m.).
• 1912 m. – Viktoras Ašmenskas, Lietuvos inžinierius, aviatorius, pasipriešinimo nacių ir sovietiniams okupaciniams režimams veikėjas.
• 1922 m. – Monika Čalkauskaitė, nusipelniusi mokytoja, mokytoja ekspertė, Biržų garbės pilietė.
• 1925 m. – Algis Petras Kabaila, inžinierius, Australijos lietuvių veikėjas, filosofijos daktaras, profesorius.
• 1929 m. – Viktoras Kybartas, lietuvių fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• 1937 m. – Jonas Sidaravičius, Lietuvos tapytojas, dailėtyrininkas, kolekcionierius (m. 2002 m.).
• 1938 m. – Cezaris Jonas Kisieliauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Jonas Samoška, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1941 m. – Rimantas Matulis, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas, istorikas.
• 1942 m. – Stasys Smilinskas, chorvedys, dainininkas (tenoras), muzikos mokytojas, chorvedžio Juozo Smilinsko brolis.
• 1945 m. – Vincas Dražba, gydytojas, Kupiškio rajono politinis veikėjas.
• 1946 m. – Petras Narkevičius, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Aleksandr Stankevič, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Jonas Klemensas Sungaila, ūkininkas, Jonavos rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, žemės ūkio vadybininkas (m. 2022 m.).
• 1954 m. – Vida Janulaitienė, gydytoja, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m.:
  • Irena Šiaulienė, istorikė, mokslų daktarė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė veikėja.
  • Violeta Muntianienė, ūkininkė, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m.:
  • Edmundas Adomynas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
  • Romualdas Norbutas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Gintaras Grajauskas, poetas, eseistas, dramaturgas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas.
• 1969 m. – Rolandas Skaisgirys, Lietuvos krepšininkas, Televizijos prodiuseris.

Mirtys

• 1877 m. – Johanas Ferdinandas Kelkis, Mažosios Lietuvos pedagogas, spaudos ir raštijos darbuotojas (g. 1801 m.).
• 1894 m. – Rudolfas Andrius Cipelis, vertėjas, leksikografas (g. 1813 m.).
• 1938 m. – Adomas Dambrauskas-Jakštas, lietuvių filosofas, teologas neotomistas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas (g. 1860 m.).
• 1942 m. – Jokūbas Stikliorius, mokytojas, kariškis, lietuviškų laikraščių leidėjas ir draugijų steigėjas (g. 1871 m.).
• 1961 m. – Rapolas Jakimavičius, dailininkas, skulptorius (g. 1893 m.).
• 1965 m. – Andrius Kerbelis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1893 m.).
• 1966 m. – Marijona Čižauskienė-Paleckaitė, dainininkė (koloratūrinis sopranas), chorvedė ir vargonininkė (g. 1892 m.).
• 1975 m. – Ignas Končius, fizikas, etnografas, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas (g. 1886 m.).
• 1986 m. – Petras Paulaitis, mokytojas, rezistencinių kovų dalyvis, teistas už už patriotinės ir religinės partizaninės spaudos leidybą bei jaunimo patriotinį ir religinį auklėjimą (g. 1904 m.).
• 1992 m. – Petras Jurgėla, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas (g. 1901 m.).
• 1993 m. – Česlovas Kudaba, Lietuvos geografas, gamtininkas, profesorius, politinis veikėjas, Kovo 11 d. Akto signataras (g. 1934 m.).
• 1994 m. – Juozas Bulota, Lietuvos žurnalistas, rašytojas (g. 1918 m.).
• 2006 m. – Česlavas Mickievič, poetas, istorikas, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis veikėjas (g. 1959 m.).
• 2009 m. – Alis Vidūnas, Lietuvos politikas (g. 1934 m.).
• 2015 m. – Leona Korkutienė, Lietuvos gydytoja, rašytoja, fotografė (g. 1934 m.).
• 2024 m.:
  • Virgilijus Vladislovas Bulovas, Lietuvos inžinierius, pedagogas, politikas (g. 1939 m.).
  • Algirdas Indrašius, Lietuvos dailininkas (g. 1937 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1861 – Rusijos imperatorius Aleksandras II išleido „Manifestą apie baudžiavos panaikinimą“.
• 1878 – užpatentuotas amerikiečio Tomo Edisono išrastas gramofonas;
• 1905 – prasidėjo Mukdeno mūšis – didžiausias Rusijos-Japonijos kare (1904–1905 m.). Mūšyje žuvo 89 tūkst. rusų ir 71 tūkst. japonų;
• 1906 – Viljamas Kelogas įkūrė „Battle Creek Toasted Cornflake Company“ ir ėmė pardavinėti sausus pusryčius;
• 1959 – Graikija, Turkija ir Didžioji Britanija Londone pasirašė sutartį, kuria pripažystama Kipro nepriklausomybė;
• 1986 – paleista tarybinė kosminė stotis „Mir“.
• 1992 – Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašė susitarimus, kuriais draudžiamas branduolinio ginklo dislokavimas pusiasalyje;
• 1993 – Anglų tyrinėtojai Fainersas ir Straudas tapo pirmaisiais žmonėmis, pėsčiomis perėjusiais Antarktidą.

Gimimo dienos

• 1473 m. – Mikalojus Kopernikas, lenkų astronomas, Matematikas ir ekonomistas, paskelbęs heliocentrinę Saulės sistemos teoriją (m. 1543 m.).
• 1743 m. – Luigi Rodolfo Boccherini, violončelistas bei klasicizmo epochos italų kilmės kompozitorius, gyvenęs Ispanijoje, kuris išlaikė rafinuotą ir galantišką stilių (m. 1805 m.).
• 1821 m. – Augustas Šleicheris, vokiečių kalbininkas, indoeuropeistas, pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos leidėjas (m. 1868 m.).
• 1843 m. – Nikolajus Stepanovičius Tagancevas, rusų teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, 1903 m. Rusijos baudžiamojo statuto kūrėjas, valstybės veikėjas (m. 1923 m.).
• 1859 m. – Svante August Arrhenius, 1903 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1927 m.).
• 1896 m. – André Breton, prancūzų rašytojas, poetas, siurrealizmo teoretikas, siurrealistų grupės vadas ir ideologas. Vienas žymiausių jo darbų – „Siurrealizmo manifestas“ (1924 m.), kuriame judėjimas apibūdinamas kaip psichinis automatizmas (m. 1966 m.).
• 1900 m. – Maksimas Saburovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys. Tris kartus užėmė TSRS Valstybinio plano komiteto pirmininko pareigas (m. 1977 m.).
• 1924 m. – Lee Marvin, amerikiečių aktorius (m. 1987 m.).
• 1937 m. – Borisas Pugo, buvęs tarybinis ir partinis veikėjas, Latvijos komunistų partijos vadovas, TSRS Vidaus reikalų ministras (1990–1991 m.), kandidatas į TSKP CK Politinio biuro narius, GKČP narys (m. 1991 m.).
• 1940 m. – Saparmuradas Nijazovas, Turkmėnijos prezidentas, vadovavęs šaliai 15 metų, iki pat savo mirties (m. 2006 m.).
• 1943 m.:
  • Richard Timothy Hunt, 2001 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.
  • Jan de Rooy, buvęs olandų autosporto lenktynininkas (m. 2024 m.).
• 1953 m. – Kristina Elisabet Fernandes de Kiršner, Argentinos prezidentė (nuo 2007 m. gruodžio 10 d.), buvusio prezidento Nestoro Kiršnerio žmona bei buvusi Buenos Airių provincijos senatorė.
• 1956 m. – Roderick MacKinnon, 2003 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1957 m. – Falco, austrų rap, pop ir roko muzikantas, įžymus savo Nr. 1 hitais „Der Kommissar“, „Rock Me Amadeus“, „Jeanny“ ir „Coming Home (Jeanny Part II)“ (m. 1998 m.).
• 1958 m. – Helen Fielding, anglų rašytoja.
• 1977 m.:
  • Džianlukas Zambrota, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Milan klubo gynėjas.
  • Ola Salo, švedų glam roko grupės The Ark vokalistas ir dainų autorius.

Mirtys

• 1837 m. – Georgas Buechneris, vokiečių dramaturgas ir poetas, ekspresionistinio teatro pradininkas.
• 1942 m. – Karlis Zalė, Latvijos skulptorius (g. 1888 m.).
• 1951 m. – Andrė Židas, prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1947). Padarė didelę įtaką prancūzų egzistencialistams, – pirmiausia Ž. Sartui ir A. Kamiu (g. 1869 m.).
• 1952 m. – Knutas Hamsunas, žymus norvegų rašytojas, impresionistas, savo literatūrinę veiklą pradėjęs po ilgų klajonių JAV. 1920 m. už romaną „Žemės palaima" apdovanotas Nobelio literatūros premija. Per Antrąjį pasaulinį karą bendradarbiavo su hitlerininkais, dėl to vėliau buvo teisiamas ir sulaukė visuomenės pasmerkimo (g. 1859 m.).
• 1980 m. – Bon Scott, australų hard rock grupės AC/DC vokalistas ir dainų žodžių autorius, 1974 m. pakeitęs pirmajį grupės vokalistą Dave Evans. Grupei priėmus Bon Scott, AC/DC reitingai greitai pakilo. Vienas žymiausių Bon Scott kūrinių yra daina Highway to Hell, išleista prieš pat Bon Scott mirtį (g. 1946 m.).
• 1988 m. – Andrė Frederikas Kurnanas, JAV gydytojas, fiziologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1895 m.).
• 1994 m. – Reinis Bertulis, latvių kalbininkas (g. 1937 m.).
• 2016 m. – Umbertas Ekas, italų kalbotyrininkas, rašytojas, filosofas (g. 1932 m.).
• 2022 m. – Kakuiči Mimura, karjerą baigęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (g. 1931 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai vasario 19-ąją: žmonės, likimai, atradimai (Lrytas.lt)