dėkoti

Lithuanian

Verbal formation from dėkà (“thanks”), itself borrowed from Belarusian дзя́ка (dzjáka), itself borrowed from Polish dzięka (“thanks, gratitude”).^[1]

dėkóti (third-person present tense dėkója, third-person past tense dėkójo)

Conjugation of *dėkoti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	dėkoju	dėkoji	dėkoja	dėkojame, dėkojam	dėkojate, dėkojat	dėkoja
	past būtasis kartinis laikas	dėkojau	dėkojai	dėkojo	dėkojome, dėkojom	dėkojote, dėkojot	dėkojo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	dėkodavau	dėkodavai	dėkodavo	dėkodavome, dėkodavom	dėkodavote, dėkodavot	dėkodavo
	future būsimasis laikas	dėkosiu	dėkosi	dėkos	dėkosime, dėkosim	dėkosite, dėkosit	dėkos
subjunctive tariamoji nuosaka		dėkočiau	dėkotum, dėkotumei	dėkotų	dėkotumėme, dėkotumėm, dėkotume	dėkotumėte, dėkotumėt	dėkotų
imperative liepiamoji nuosaka		—	dėkok, dėkoki	tedėkoja, tedėkojie	dėkokime, dėkokim	dėkokite, dėkokit	tedėkoja, tedėkojie

Participles of dėkoti

^ Smoczyński, Wojciech (2007), “dėkà”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language]‎^[1] (in Polish), Vilnius: Vilnius University, page 98